[Dviratis] Kaip tapti protingu. Klausyk radijo laidų apie dviračius. Klausyk radijo švietimo laidų. Automobilazmo geležinė uždanga nukelta nuo dviračio.

[Andriukas dviratukas]

1991 metų sausio 13 dieną valdžia (nesvarbu, kad formaliai užsienio) panaudojo ginklą prieš taikius gyventojus - žurnaliugas - kurie skleidė priešišką "nacionalistinę" ir "kapitalistinę" propagandą. Nesaugus pasijautė kiekvienas buvusios ir, deja, iki šiol esamos tarybų Lietuvos pilietis. Nes ne karo metu panaudotas net tankas. Taipogi panaudotos ir kitos karo priemonės - Stalininė ir Fašistinė Gebelso propaganda, šmeižtas.

Tokiais atvejais nesaugus tampa visi, nepaisant kas esą. Net ir paprasti gyventojai pajautė ne tik asmeninį pavojų, bet ir nuoskaudą, tiesos ieškojimą. Jie susirinko prie įvairių pastatų užginti kareiviams kelią, ir galbūt juos netgi perkalbėti. Karas prieš gyventoją buvo vis dar neįtikėtinas. Niekas neketino ir nenorėjo žūti.
Daug žmonių atsitiktinai pateko po tankais. Keli žuvo. Jie nebuvo drasuoliai. Jie tapo didvyriais netyčia.
Nepuolė jie po tankais, kaip tai neva darė Tarybų kariai prieš vokiečių tankus... Nepuolė, kaip "Matrosovas", krutine uždengti dzoto ambrazūros...
Dėl to ne mažesnė yra gyvo traiškomo daikto kančia, nuoskauda, ir aukos beprasmybė.

To meto studentai daugelis sedėjo namuose ir mokėsi. Dėstytuvai atsisakė jiems atšaukti egzaminus, arba juos perkelti. Pagrasino busią griežti. Niekaip neskatino niekur dalyvauti ar mastyti, nieko neaiškino... Visi buvo įsikniaubę į savo rutiną.
... Sėdi toks studentas, pats buvęs Tarybų Armijos šauktinis, mokinasi... paišyti savo konspektuose didelę kaukolę po šuvių, aidinčių kitame miesto gale.
Galiausiai egzaminai nedavė niekam jokios naudos. Studentai tuoj po mokslų tapo bedarbiais. Jau verčiau jie eitų į gatves. Bent gyvenimo tiesų pasimokintų.

Nemanau, kad dėstytuvai juos tausojo nuo patrankų mėsos. Dėstytuvai juos mokino būti pastumdeliais, vėplomis, neišmaneliais, apatiškais.
Tie dėstytuvai mokina jūs iki šiol. Jie niekur nedingo. Jie netgi yra puoselėjami per Britanijos Karalienės apsilankymus. Studentai laikomi už aptvaro kaip maras.

Nebuvo tos žutys beprasmės. Įsigalėjo tas kapitalizmas už kurį jie kovojo netyčia... Įsigalėjo biurokratizmas, valdininkija ir prisitaikeliai, už kuriuos jie kovojo...

Paplito ir "priešiški balsai". Taip buvo vadinamos radijo stotys įkurtos užsienyje, kurios skleidė propagandą į Tarybų Sąjungą. Jos apibendrintai buvo pravardžiuojamas "balsai", arba "prešų balsai". Pravadinimas kyla iš pavadinimo "Amerikos balsas".

Radijas ar televizija yra švietimo įrankis. Taip turi būti. Nekalbame apie Lietuvišką atmainą. Jei matote daiktą kuris yra nesamonių įrankis, tai nėra radijas.

Taigi skleidžia dabar "priešų balsai" propagandą. Skleidžia laisvę, demokratiją, pakantumą, išprusimą. Jei tik būtų kas klausosi...

Kalbėjo jie ir apie pasaulio ekonomikas. Sakė: kaip gerai, kad ekonomika auga ant automobilių... Kaip gerai, kad ekonomika auga ant kompiuterių ir internetinių įmonių... Kaip gerai, kad pasaulis kyla ant statybų... Kaip gerai kad didėja mobilių telefonų apyvarta... Bendro produkto augimas - neva yra gėris.

Na gerai, - galvoju aš - jei jau sakote, reiškia matyt tikrai gerai, jūs geriau žinote.

Visi šie burbulai sproginėjo vienas po kito. Tuomet atsirasdavo vis naujas gėris. Automobiliai pasirodė esą joks gėris, be to, sukėlė visuotiną atšilimą ir kitas katastrofas. Žlūgo kompiuterių bumas. Nieko nedavė ir debilnikai; nebent paskalos paspartėjo. O dabar žlūgo ir statybos. Augimas negali būti begalinis ir betikslis. Pagal mano įstatymą jis atšaukiamas.

Visoje "priešų balsų" propagandoje aš nuolat pasigęsdavau dviračių. Nuolat jie kalbėdavo apie žmogaus teises, meną, netgi apie gomikus. - Praktiškai niekada apie dviratį. Net aplinkosauga tapo madinga visai nesenai. - Žymiai anksčiau negu Lietuviškoje purvasklaidoje. Bet gan vėlai.
Taigi jau keletą metų aš raginų stambiausią iš visų "balsų" - "BBC World Service radio" - pagaliau atšaukti dviračio tabu, ir pakelti automobilazmo geležinę uždangą. Pranešiau jiems, kad būtent dviratis yra ekonomikos tausotojas ir keltuvas.

BBC kartą atsiliepė. Pažadėjo mintį apsvarstyti. Nelabai patikėjau. Maniau mintis užgeso. Tad nesilioviau kaišojęs jiems savo trigrašį, kai jie pradėdavo postringauti apie tausojimą. Vis primindavau, kad ne tausojančios lemputės pasaulį išgelbės. O dviratis. Lemputė gelbsti 8% pasaulio energijos. Ir tai, jeigu visi jas pakeis. Dviratis gelbsti 50%. Priversti žmogų ant jo persėsti nėra sunku.

Pagaliau 2008 metais "World Service" paleido pirmą "kregždutę" - radijo laidą apie dviratastų klubelį ir šioką tokią politikavimo veiklą kažkur Amerikoje. Netgi įrašė savaitgalinio pasivažinėjimo garsus ir pokalbius. Netgi pats žurnaliuga su jais važiavo dviračiu.
Įdomu, kad skirtingai negu Lietuvos biurokratai, ar žurnaliugos, BBC tam paskirė žurnaliugą, kuris pats yra dviračių megėjas. Laidai neprireikė 11 mln. litų. Jie nestatė jokių automobilių takų už dviratinius pinigus, kaip tai daro Lietuva.

Man to nepakako. Noriu daugiau. Raginimus tesiau.
Šiais metais "BBC World Service" pagaliau atskleidė savo kurinį - "Dviračių dienoraščiai" ("The bicycle diaries").
Tai trijų dalių laida. Jos tvarkaraštis yra čia:
http://www.bbc.co.uk/programmes/p001xkrl/episodes/2009
Manau laikas ten paskelbtas klaidingas. Pavyzdžiui, rašoma 4 kartus per dieną. O per radiją skelbiami tik trys laikai:
12:00
17:00
22:00
Sausio 16d. Lietuvos vietinis laikas.

Nepaminėti ir dažniai.
Vilniuje BBC skleidžia FM dažnį 95.5MHz. Yra bangos ir iš palydovų.
Kitose vietovėse FM dažniai gali būti nenaudojami visai. Prieš pora metų BBC visoje Europoje nutraukė skleidimą trumpom bangom. Bet kai kur pasiekia trumpos bangos iš Afrikos. Deja dažnių sąrašą rasti internete sunku. Lengviau paieškoti tiesiog pasukiojus radijo imtuvą. Jei nepavyks per radiją, gali tekti klausytis tos laidos per internetą.

Rytoj, penktadienį įsijunkite radiją ir paklausykite pirmą dalį. Antra dalis bus po savaitės. Trečia - dar vėliau.
Dviratininkui nereikia aiškinti, neva dviratis yra gerai. Mums ta laida tebus maloni pramoga.

Sugedusi Lietuvos Dviratininkų Bendrija (LDB) to nežino, ir nuolat perša dviratininkui dviratį. Tą patį daro ir Europos Ciklistų Federacija (ECF), kuri "užsiciklino" ant dviratininkų. Juos raginau pagaliau įgyvendinti mano įstatymą. LDB pirmininkas parašė, neva kažko gero tikimasi greit. Ko būten - nutylėjo. Kiek laukėm, nesulaukėm. Netgi sulaukėm, kad mano įstatymą LDB ištrynė. Viską rasite per mano puslapius:
http://andrius.konferencijos.lt

Štai nesenai mums vienas konferencijos dalyvis atsiuntė eilinę nuorodą į straipsnį apie dviračio naudą:
http://www.independent.co.uk/life-style/health-and-wellbeing/healthy-living/on-yer-bike-why-theres-never-been-a-better-time-to-saddle-up-1219882.html
Šis straipsnis dalimis atkartoja įvairius mano teiginius iš mano puslapių, ir šios konferencijos archyvo. Pavyzdžiui šitą:
http://andrius.konferencijos.lt/mergujega
kur rašau, kad dviratis yra geriausia priemonė nuo lieknėjimo.

Ką gi turėtume daryti su propaganda?
Raginu jūs brukti ją tautai, valdininkui, švietimo ministerijai.
Tegul Lietuvos mokyklos skiria penktadienį ypatingą Anglų kalbos pamoką. Jos metu žmogų mokins ne centų prašyti, "sponsorių" ieškoti, ar keiktis Englishkai, bet klausytis pasakojimų apie dviratį išganytoją.
Išsiuntinėkite prašau šį mano pranešimą po švietimo ministeriją ir mokyklas. Tegul skubiai ruošiasi.

Dėstytuvus, kurie atsisakys vaikams suteikti šią galimybę tapti žmogumi, atleidžiu iš pareigų, ir baudžiu už nusikaltimą žmoniškumui.

Tikėkimes, kad padorių radijo stočių klausymas taps Lietuvos vaikui įpročiu. Užuot sėmesis blevyzgų ir paistalų Lietuvos stotyse, jis semsis proto. Sakoma: "po gulinčiu protu vanduo neužteka". Be abejo, vien nuo popieriaus formulių išpampusio bet nejudančio proto nepakanka. Reikia dar skatinti jį ir veikti, taikyti sukauptas žinias. Tuščia galva to nedarys. Pilna galva, tikėtina, kad paskatins save pati. Nebūtinai tai įvyks. Tai tikimybė. Galimybė.
Suteikite jiems bent galimybę...

Andriukas galimiukas