[Dviratis] Dviraciu politikavimo iskyla Birzelio 21. Zmogus-kiaule vis giliau braunasi i draustinius. Nenaudingas misko eziukas dusauja del nevalyvo lietuvio.

[Andriukas dviratukas]

Persiunčiu Vilniaus Konservatorių partijos kvietimą pasivažinėti dviračiais ir papolitikuoti kartu.
Taipogi rašau apie keleto dviratinių iškylų išdavas. Jos nuolat atskleidžia vis labiau darkomą gamtą bei miestą.

.

Konservatorių pasivažinėjimas.

Pradžia šeštadienį, birželio 21 diena, 10:00 valanda nuo Daukšos mokyklos (Antakalnio 120).
Tikslas: Europos parkas (nesamonių muziejus miške po atvirų dangumi).
Pirmyn - per Nemenčinę.
Atgal - per Verkius.
Nemenčinėje susitikimas su aborigenais ir Tevynės Sąjungos nariais (Konservatoriai).

Parke bendrausime su Europos komiteto pirmininku, kurio vardas: Andrius Kubilius.

Organizatoriai norėtų žinoti kiek bus dalyvių. Jie prašo busimus dalyvius pranešti iki 17 dienos šiais adresais:
vilnius at tsajunga.lt
birutegal at gmail.com

.

Kokią nuomonę noriu įpiršti konservatoriams.

Tai bus proga dar kartą bandyti įpiršti mano genialius siūlymus tokiems veikėjams kaip Kubilius. Jis yra tos partijos vadovas, dažnai dviračio važnyčiotojas.
Beje, prieš porą metų jo tėvą nužudė gelda.

Partijai vadovauja ne vien jis. Pagrindinis vargas yra, kad ta partija iki kraštų pilna liurbių. Jų padaugėjo, nes susijungė 3 partijos:
http://www.konferencijos.lt/pipermail/dviratis/2008q2/001174.html
Vis geriau, negu kitos - idejinės vagių partijos.
Ši iškyla bus proga sukelti su jais rėkavimus, pergudrauti, jeigu ne įtikinti.

Mano siūlymai kaip visuomet:
Atšaukti švietimo draudimą.
Žaboti automobilazmą.
Žaboti statybininkus.
Tausoti pinigus.
Privilegijuoti ir propaguoti dviratį.

Automobilazmo ir statybininkų žabojimas, Dviratazmo didinimas:
http://andrius.konferencijos.lt/istatymas
Negalima pritaikyti kraštovaizdžio buldozeriui:
http://andrius.konferencijos.lt/kadaryti/savivaldybe/Siulymai_Bendram_Planui.htm#18

Kreipčiausi į politiką šių laiškų dvasioje:
http://www.konferencijos.lt/pipermail/dviratis/2007-May/001076.html
Europos patarejas - visuomenineje institucija:
http://www.konf.lt/article.php?group=lt.konferencijos.ngo&sname=ngo&id=5526

.

Sekmadienį vėl pasivažinėjom:
http://andrius.konferencijos.lt/iskylos

Vėl grožėjomes statybininkų grobiamais plotais, bei darkomais sklypais.
Kur matom seną trobą, ji pritaikyta prie kraštovaizdžio.
Kur matom naują "dėžutę", jai supiltas pylimas, ir išlygintas su buldozeriu. Vargas jų vaikams (jei jų netingės pasigaminti). Jei vaikas ar jo atžala nuo pylimo puls, mirtinai išsigas. Pylimui sutvirtinti prireikia papildomos betoninės sienos - papildomas CO2.
Pasaulio CO2 dujų gamybos sudetį paminėjau čia:
http://andrius.konferencijos.lt/oficioz/#raginimas

Vienas gyventojas pritaikė mišką senų geldų (automobilių) ardymui ir saugojimui (Griovių geomorfologinis draustinis).

Prie Pilaitės (atokus Vilniaus rajonas) buldozeriai išlygino gamtiškas kalveles, padarė nuobodžią aikštelę BMX dviračiams (dar neįrengta).
Iš kur valdininkas žinos, kad BMX lygių vietų neprašo? Valdininko galvoje BMX važinėja tik lygiu popieriumi.

Jei reikėjo lygumos, galėjo statyti tą aikštelę tiesiai Pilaitės viduryje. Ten plati laukymė. Netgi yra porą aikštelių vaikams ir riedučiams.
Bet matyt tą laukymę statybininkas jau nužiūrėjo korupciniams namams užstatyti. O BMX išgrudo prie senojo Pilaitės plento.
Dabar, darydamas salto, BMX galės grožėtis geldų srautu šalia judrios gatvės, ir kvepuoti grynu gamtos oru iš anglies monoksido, bei mikrodalelių (dulkių, smalkių, padangų atplaušų)... Klausytis geldų "čiulbėjimo"... O gal netgi retkarčiais panardyti tarp jų, arba panaudoti geldas kaip rampą. Taip sakant: dviratininkas eina "į mases" [geldų]...

Apie tai, kad "miesto plėtra" bei kiekvienas plėtros namas yra korupcinis, neleistinas rašau čia:
http://andrius.konferencijos.lt/kadaryti/#skundai

Kitą kartą klaidžiojau po Trakų apylinkes. Aptikau statybininkus bei buldozerius urbanizuojančius šiaurinę ežero Skaistis pakrantę (Trakų Nacionalinis Parkas).
Per gamtišką pelkę klojamas kelias. Sutrikdyta pelkės vandens apytaka. Varlės bei rupužės atprato nuo gamtos, nebežino kur be kelio ropoti. Tad ropoja tuo keliu. Jame žmogus (tokia valdininko atmaina) daro iš varlių plokščią "popierių", "projektą". Bet gaminį tingi pasiimti. Ten ir palieka.
(Veiksmą rasite antrame posukyje į kairę už Kariotiškių. Žvyrkeliui suteiktas "gatvės" pavadinimas iš "D..." raidės. Nepamenu koks.)
Pati to ežero pakrantė aptverta... Arba tiesiai ant kranto įsikurė privati valda, išlyginta buldozeriais. Išlipa iš lušnos Lietuvis tiesiai į vandenį, ir pludurioja tavo ežere and čiužinio. Aplinkui - ne dvasios. Andriukas nesiskaito. Dvasos išvarytos į pliažų "sriubą".

Beje, įdomus buvo daromas tyrimas gamtos balandžiams. Paaiškėjo, kad jie irgi atprato nuo gamtos. Dažnai orientuojasi ne pagal savo kompasą, bet pagal kelius - skrenda ilgesnį atstumą.

Prie Užutrakio Dvaro knysasi dar daugiau statybininkų. Išrausė žemes, palygino buldozeriais, aukštumuoje padarė tvenkinukų. O vandens nėra. Nė bėda - nuleido kilometro vamzdį ir pripumpavo iš ežero-tvenkinuko žemumoje (netoli rumų, šalia pagrindinio tilto).

Gandras stukso tenai (žemai), nebraidžioja, alksta. Nebėra jam ką veikti. Nesuvokia, kad varlės iškeliavo per tą vamzdį aukštyn. Vos pavienios neturtingos giminaitės liko žemai. Iš gandro juokiasi.

Žmogus gandrui supylė salelę žemumos tvenkinuke, ir lieptelį medinį surentė į tą salą. Iš kur valdininko atmaina žinos, kad gandrui tiltas nereikalingas?
Parką prie tų rumų prieš porą šimtų metų padarė toks architektas "Andre". Tas pats, kuris darė botanikos parką Palangoje, Lentvaryje, Trakų Vokėje (to paties Tiškevičiaus rumai, kaip ir Užutrakis). Iki šiol matomas senas išplanavimas. Žavus rankų darbas, pritaikymas prie gamtos.
Dabartinis Lietuvis dirba tik buldozeriu. Atitinkamai ir žavisi tik jais.

Tiškevičius padovanojo visus savo rumus Lietuvos valstybei.
Vienok kažkodėl atsirado pirkėjas, kuris nupirko Lentvario pilį iš gamyklos "Lentvario Kilimai". Kur čia valstybė nesupratau.
Pilis dabar aptverta. Tupi apsauga. Kodėl neaišku.

Trakuose yra dabar jau gerai žinoma kibininė... Ta, kuri pirma gera buvo. Vėliau nuo jos nuolat trida ėmė kiekvienais metais.
Kibininė nusprendė išplėsti savo tridos ribas. Pasisėmė įkvepimo įš Belmonto "žmonių fermos":
http://andrius.konferencijos.lt/kadaryti/savivaldybe/Siulymai_Bendram_Planui.htm#17
... Padarė begalinės stalų eiles edesiui. Prirentė lušnelių pseudo tautiniu mediniu pavidalu. Užstatė pakrantę tarp irklavimo bazės ir geležinio Karaimų tilto. Sukvietė geldų tarp tu lušnų. Tarp jų žmogus-karvė-kiaulė ir žiaumoja.

Žmogui purvas patinka.
Ėda tridą, džiaugiasi, dar prašo... Ko tiktai jis nėra ėdęs... Todėl ir nežino, kas yra geras maistas, ir kad jis yra kažkur.

Nors girdėjau, kad jau lygtai ta kibininė pašalino tridos bakterijas, kai jas maisto inspekcija pagaliau rado. O kuo gi pašalino? Gal į kibinus dezinfekcijos supylė, kad iš Lietuvio plačios gerklės muilo burbulas lengviau pustusi.

Trakų maršrutus, kremzlių kibinus, vandens gerimą, mitybą kelionėje, alaus žalą rasite čia:
http://www.konferencijos.lt/pipermail/dviratis/2007-April/date.html
Ten pat rasite ir geresnių kibinų kepėją visai šalia senos išplerusios, išsikerojusios kibininės.
Tiesa pastebėjau, kad ir toji geresnė kepėja jau eina blogyn - mėsos kokybė darosi kremzlėta. Pažiūrėsime kaip jai seksis. Gal pasitaisys, gal ne. Vėliau parašysiu naują "restorano gurmanų ataskaitą".

Iš Akmenos ežero netoli knybždančio pliažo išlipo žvejys. Tvarko krepšelį-dėklą. O krepšelyje žeberklas.
Prie kelio žiedo, netoli tako pradžios sutikau budinčius policininkus. Jie prižiūri žmonių-karvių-kiaulių antpludį. Klausiu:
- Ar su žeberklu galima?
- Lyg ne.
- Tenai išlipo vienas. Vis dar vilki naro kostiumą.
- Kur?
- Šio tako gale, iškart kai atsiremi į ežerą.
- Jei su naro kostiumu, tai gal turi leidimą.
- Bet su žeberklu kitaip negu nardydamas nepabrakonieriausi. Negali jis leidimo turėti.
- Ar pagavo ką?
- Ne. Grobio nemačiau.
- Kaip atrodo? Koks amžius? Pranešiu gamtos apsaugai. Jie nuvažiuos, patikrins. - Vangiai sako patrulis, lipa į geldą, ima radiją rankon, bet nieko nelemena į ją.

Gal anas naras visai ne žuvį medžiojo pliaže...

Dukštų kelias užpiltas. Padarytas didžiulis pylimas per Dukštelės upės slėnį:
http://www.konferencijos.lt/pipermail/dviratis/2007-October/001112.html
Tame plente vis dar randame ažuolų giraite:
http://www.konferencijos.lt/pipermail/dviratis/2006-August/date.html
Joje pilna nenaudingų gyvunų, ir žmogaus "grabų" (geldų).
Dviračiais važinėti giraitėje neva draudžiama, kad netrukdytume Lietuviui apie tuos gyvunus bei jų mėsos skonį neskaityti.

Neatsilieka ir Vilniaus priemiestis Buivydiškės.
Seniau ten buvo kažkokia technikos mokykla. Viename mokyklos kambaryje stuksojo didžiulis traktorius. Bet Lietuvis meistrauti nenusiteikęs. Traktorius kažkaip paslaptingai ištrauktas. Kaip jis tilpo pro langą, ar duris? Sienų griovimo žymių nėra.
Technikos mokykla pertvarkyta į pradinę ir vidurinę. Vietoj traktoriaus klasėje stovi pianinas.
Mokykla randasi kažkokiame sename dvare saloje tarp 3 tvenkinukų. Matomai vaikai traktorių ir gamtą vistik panaudojo pagal "paskirtį". Apgriovė nelygius krantus - supylė lygų smėlio pylimą.

Gera žinia, kad automobiliams pritaikytas Neries Regioninis parkas ne tik kairiame krante:
http://www.konferencijos.lt/pipermail/dviratis/2007q4/001125.html
bet ir dešiniame.
Pirmą kartą gyvenime pasiekėme Šilėnų kaimą. Brovėmes miško takais. Užklydome atsitiktinai.
Kaišiadorių miškų uredija ten pastatė skydą. Sužinojome, kad esame istorinės gatvinės struktūros kaime (statybininkui - balzamas). Sužinojome, kad esame cnetrinėje aikštėje šalia geltonos bažnyčios.
Rodyklės pastatytos. Viena rodo link stebuklingo šaltinio. Jo vanduo buvo tirtas 2007 metais. Rastas nitratų ir kitų teršalų kiekis itin mažas - žymiai ir žymiai geresnis negu reikalavimai geriamam vandeniui. Šaltinis stebuklingas tuo, kad tenai pagijo ne vienas žmogus kuriai nuo sunkaus darbo skaudėjo kojos. Ji kiaura diena klupčiojo apie tą šaltinį, kažką rankiojo. Kojos pasiilsėjo, ir pagijo. Kelias link šaltinio (300 metrų) geldoms nepatogus. Už 160 metrų vėžės išsenka. Matomai geldos toliau nebevažiuoja, nes pamato, kad toliau padarytas medinis takelis ant pastolių - nepravažiuojamas. Todėl šaltinis mažai lankomas. Bet plastikinių šiukšlių, dalių nuo įvairių gertuvių vistik ant jo radome. Bent vienkartinių puodukų kolkas ten nėsimėto.
Apvaliau, išgraibiau šiukšles, lapus, puvėsius. Ištraukiau šakelę iš tarpelio mediniame latake. Srovė nuslugo, pasislėpė po lataku. Gražinau apipuvusią šakelę į vietą. Srovė grižo.
Išpiliau čia pat savo vandentekio plastikinį vandenį iš butelio. Užteršiau švariausią Lietuvos šaltinį. Tada prisisėmiau šio naujo tirpalo.
Toliau keliukas kylą iš kaimo pro istorines senovines tautines Lietuviškas Lenkų kapines į mišką. Viršuje iškirsta ir išlyginta aikštelė. Pakirstos aplinkinių "nenaudingų" medžių šaknys. Pastatytas 3-jų aukštų apžvalgos bokštelis su terasomis. Pačiame viršuje po stogeliu įsikurė vapsvų lizdas. Tarp medžių iškirsti nenaudingi dideli krumynai. Keliuku pro bokštą eina pėsčiomis dvi apkunios moterys. Idiliškai nešasi žabus iš miško. Mūsų iškylos kolegė paaiškino, kad žabų lazdelės bus skirtos žirniams paremti. Mat ji kilusi iš kaimo, atvyko papildyti Vilniaus gyventojų gretas.
Tolumos girioje, už lauko vis pasirodydavo aborigenų šuksniai, arba patys šuksnių savininkai. Taigi vyko mūsų garbei kažkoks tautinis pasirodymas. Keista kodėl jie netupėjo prie televizorių. Gal badas gena...
Atbildėjo eilinė gelda (Golfas) po mūsų bokšteliu. Prisiparkavo ant gamtos. Iš jo pabyro gal tuzinas žmonių, vaikų, ir jų palikuonių. Sako: "beriom bašnių" (nepažodžiui; "imam bokštą" - Rusiškai).
Kelias baigėsi sodų klystkeliuose parko pašonėje. Todėl seniau to kaimo niekaip ir nerasdavau. Atsitiktinai nepatekęs niekaip nerasi. Iš kur pro jį grabų virtinės traukia turistauti nesuprantu.

Zujunuose į smėlio karjerą renkasi "grabai". Daro iškyla, kažką kepa, lygtai ir rungtynes šunims darė (kažkokios kliutys, kilpos, skydai). Ten pat duzgia keturračiai motociklai. Vietinis kaimietis prisijungė prie jų. Atvyko pasirodyti. Su savo 4-račiu motociklu jis lakstė atstumą tarp "geldų" iškylos ir savo vienkiemio. Aplekia ratą keliuku, ir vėl pro mus lekia. Dulkes bei triukšmą mums kelia. Vis niekur nenuvažiuoja. Benzinas baigiasi. Užsipila savo vienkiemyje, ir vėl lekia niekur, aplinkui lauką ir atgal.

Ežys prie Zujunų karjero.

Mūsų iškylos dalyvė pamatė baloje prie kurios sustojome ežiuką. Drumzliname vandeny jis atlikinėjo maudymosi proceduras. Baigė... ir ėjo miškelio link. Mes jį pričiupom. Ežiukas sustojo, susigužė, bet nesirietė į kamuoliuką.
Ten netoliese yra savartynas. Lietuvis labai noriai pro mus link jo geldomis važiavo. Stebėjo pro laingą kaip mes tam ežiui meldėmės ant kelių. Vargšeliams teko mus atsargiai apvažiuoti per balą. Todėl net ir smagaus ežio akivaizdoje veidai rustus. Gal dėl to, kad neleidom jo pervažiuoti.

Merga pabrauko ežio snukutį nuo smėlio. Ežys nekrust.
Pastumiu pirmyn... Jis pasvyra ant letenų, bet neina. Galinės letenos ištysta. Pakutenu vieną juodą padą... Ežys nenoriai leteną įtraukia... Pakutenu kitą - ji nejuda, ir nesijuokia. Dar pakutenu... Pagaliau įtraukia ir ją. Bet nekrizena. Matyt nuo vaikščiojimo padai stori - mažai jautrus.
Pridėjau ausį. Girdžiu jis puška... puška... ir... giliai atsidusta...

Andriukas ežiukas