[Dviratis] Dviraciu takai, taku zala, trasos

[Andriukas dviratukas]

Dviračių takai yra neatsiejamas dviračio atributas Lietuvio tuščioje galvoje.
Seniau jau rašėme apie kai kurių takų pavojų:
http://www.gerasdviratis.lt/forum/viewtopic.php?t=5681
http://www.konferencijos.lt/pipermail/dviratis/2006-November/000993.html

Jau rašiau 2007 Spalio 24 diena apie važinėjimą taku šitaip:
"Taigi lekiu aš, o iš paskos man lekia automobilis..."
(Klaipėda-Palanga. Pajūrio parkas prie karklės.)

Jei važiuočiau tuo taku priešinga kriptymi, bučiau blynas.

Štai ką seniau rašiau apie takus įsivaizduojamus, arba tikrai nupieštus:
http://www.konferencijos.lt/pipermail/dviratis/2006-June/000822.html
Dviratininkai pamatę dviračio piešinuką, elgiasi lyg juos pats dievas veda už ragų.

Aš neneigiu. Kai kurie takai naudingi. Bet tiktai ten kur jie driekiasi. Naudingų takų yra mažai. Be to, visa žemė yra takas. Šita prasme takų daug.
Užtai už naudingo tako ribų, takų mitologija gadina žmogaus samonę.

Dabar rašau apie pažintinę trasą Neries regioniniame parke.
Padetis panaši:
Parkas pritaikytas... automobiliams.

LDB su Franku priešaky prieš porą metų ištrimitavo Neries regioninio parko pažintinę "trasą". Paskelbė neva tai pasiekimas.
"Dviratis.lt" blevyzgų portale rasite nuotraukų ir skelbimų.
Andriukas aplankė tą "trasą" 2007 metų vasara.
Paaiškėjo, kad ji pritaikyta automobiliams. Netgi vidury miško išvalyta didelė "P" aikštelė automobilių parkavimui.

Aš su dviračiu pamačiau nedidelį "stebuklą". Tiesiog ore kabojo pušies spyglių pora. Viršum jo jokio siūlo. Tik iš arti gerai įsižiūrėjęs pamačiau, kad jis kabo ant skersai ištempto voro siūlo. Siūlas visiškai tiesus, nors jo ilgis apie 5 metrai.

Aišku netrukus atklydo gelda, pazulino pirmyn atgal...
Juokingai atrodo automobiliukai slenkantis vėžlio greičiu ir besigrožintys savo niokojama "gamta". ...
... Oi... praleidom takelį. Iš lėto grižtam. Pasukam geldą kairėn, ir važiuojam 100 metrų iki upės vaizdo gauti. Paskui atgal. Taip ir klaidžioja tenai geldos.

... pasuko į tą šalutinį takelį, ir "stebuklą" nusinešė.

Dviračių, ar dviračių atvaizdų tame parke aišku nėra. Jokių raginimų dviratauti nėra. Yra tiktai raginimai važinėti automobiliu. Netgi konteineriai šiukšlėms pastatyti kai kur, kaip mieste. Štai kiek Lietuvis atveža į mišką.

Ir LDB dėl to tyli.
Dėl visko tyli. LDB taryba netyli tiktai kur žadami jiems pinigai.

Savo tylėjimu LDB Taryba pažeidžia LDB programą, kurioje pati užrašė šiuos tuščius žodžius:
> III.2.1 Siekia, kad kuo daugiau žmonių Lietuvoje važinėtų dviračiais,
> atsisakant automobilių;
> III.4.6 Reikalauja [...]
> vystyti dviračių takus automobilinių gatvių sąskaita;

Už programos pažeidimą LDB Taryba privalo būti pašalinta iš LDb narių.
O jeigu LDB nevykdo programos, tai pati ji yra neteisėta organizacija, neatitinkanti savo tiklsų.
Kitaip sakant: sukčiai.
Sukčiams valdiškos paramos duoti negalima. Jiem galima duoti baudas, bausmes, arba kalėjimą.

Kai paraginu Lietuvį važinėti dviračiu, jis man atsako, kad jau turi ratus. Kartais geldą netgi pavadina "dviračiu" su 4 ratais.
Taigi parko vadovai ir paleido greiderį (buldozerio atmaina) po parką. Pritaikė takelius "dviračiams" su 4 ratais.

2 ratų trukumas yra toks, kad mus gali pralenkti motociklas. Toks apvalaino begemoto formos. ... Ir jau duzgia mums priešaky. Motociklas nuruko tolyn. Medžiai sudaro "tunelį". Dumai neišsisklaido. Smarvė.
Privažiuojame lankytiną vietą. Žiū... o motociklas jau ten. Pasirodo irgi iškylauja. Grožisi, ir numyli gamtą. Atsiveria vaizdas nuo Neries šlaito.

Paskaitinėjau lentą su istoriniais aprašymais... Kaip Lietuvis senovėje pasirodo sugebėdavo dirbti sunkų medžių plukdytojų darbą tuose kraštuose, kaip žinodavo kiekviena upeliuką, ir pro jį rastus stumdavo...
Vėliau ten užėjo Lenkai. Tapo pasienis. Pasienetis iš konfiskuotų prekių padarė parduotuvę.
Tarpukario laikais ten buvo plyni laukai. Vietiniai gyventojai vaikščiojo pas kaimynus į šokius, vogti, prekiauti, arba pirkti. Sieną mažai kas paisė...

Miškai užaugo. Atsirado "parkas". Atsirado ir tautosaka... Rodyklės... Čia, girdi, "raganų ratas", čia "raganų šluota".
Automobilastui ir nemotais. Jis juk nežino, kad medžiai auga. Jis tiki užrašais apie mitlogines vietas. O medis užaugo tik po karo. Kaip žinia, Tarybano laikais raganos buvo uždraustos. Atitinkamai, jokių medžių su jom susietų nebuvo.

Nepaiso ribų ir mūsų motociklistas. Spyria pedalą... bet "begemotas" neužsiveda... Jis vis kartoja...
Aš jam sakau:
"Neužvedinekite. Džiaugite gynu oru. Po jūsų juk tokia smarvė tvyrojo!"
Tas šyptelejo, ir "begemotas" užsivedė.
Be jokių ribų "begemotas" nutarė parodyti sau ir mums ką gali. It koks kalnų motociklas, jis leidosi į šlaitą be tako be takelio. Statumas gal 40 laipsnių. Neapsivertė, bet ir nelabai užvažiuoja. Vos slenka viršun. O dumų!.. O smarvės!.. Galiausiai pavaros sutraškėjo. Chr... hr... chr... vistik užvažiavo...
Kelius jis matyt jau išvažinėjo. Reikia pasidžiaugti ir miško paklote.

Andrius